Straipsnyje pristatomas tyrimas, skirtas išsiaiškinti asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybes. Remiantis oficialiosios statistikos bei empirinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad daugeliui nagrinėjamos grupės asmenų būdinga silpna motyvacija integruotis į darbo rinką, bendrieji gebėjimai neatitinka šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimų, tačiau išsilavinimo svarba nėra suvokta. Europos Sąjungos (toliau ES) šalių narių patirtis rodo, kad integracijai į darbo rinką didinti taikytinos priemonės yra suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą, mokymo programų nuolatinis tobulinimas, piniginės priemonės darbdaviams arba nekvalifikuotiems asmenims, specializuotos paslaugas ir kitos. Dėl konkrečių priemonių paprastai susitaria darbo rinkos socialiniai partneriai.